Pandemijos laikotarpis buvo sudėtingas ne tik pavieniams gyventojams, bet ir verslams. Dalis jų bankrutavo dėl tiesioginių pandemijos pasekmių, o dalis atsidūrė sudėtingoje situacijoje dėl netiesioginių pasekmių. Viena tokių buvo sumažėjusi prieiga prie finansavimo šaltinių, nuo kurių labai daug verslų yra priklausomi. Bankai ir kitos kredito įstaigos nebenorėjo skolinti pandemijos paveiktiems verslams (o tokių verslų buvo labai daug), todėl jie buvo priversti ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Pagrindinis jų – sutelktinis finansavimas.
Sutelktiniu finansavimu yra įpratę naudotis privatūs asmenys, o tai rodo ir per tokias platformas gaunamų paskolų iš žmonių statistika. Tačiau paskolų verslui sektoriuje visą laiką dominavo bankai. Jie buvo pagrindinis verslų finansavimo šaltinis. Bet, kaip jau minėjome, nauja ir beprecedentė situacija privertė verslo subjektus improvizuoti ir ieškoti alternatyvų. Tai privedė prie didžiausio verslo paskolų, išduodų per sutelktinio skolinimo platformas, šuolio.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2020 metais per sutelktinio finansavimo platformas išduotų verslo paskolų bendra suma padidėjo net 141 proc. – iki 39.6 milijono eurų. Sandorių skaičius išaugo taip pat drastiškai – 77 proc. – iki 155 tūkstančių. Finansuojamų projektų skaičius irgi ženkliai šoktelėjo į viršų: jis padidėjo 84.6 proc. – iki 650 vienetų. Tai yra didžiausi teigiami pokyčiai nuo tada, kai buvo pradėta vesti tokių platformų veiklos ir suteikiamo finansavimo statistika.
Nors Lietuvoje šiuo metu oficialiai registruoti 15 sutelktinio finansavimo platformų operatorių, per analizės laikotarpį veiklą vykdė tik 8 iš jų. Didžioji dalis finansavimo lėšų buvo paskirti projektams, susijusiems su nekilnuojamuoju turtu (NT). Mažesnė dalis – projektams susijusiems su kitomis verslo sritimis, apyvartinių lėšų poreikio tenkinimu.
Vertinant pačių paraiškų skaičių, daugiau nei tris ketvirtadalius paraiškų sudarė verslo finansavimas. Likusią dalį – NT verslo projektai. Tačiau žiūrint į bendras finansavimo sumas, NT verslo subjektai pritraukė beveik septynias dešimtąsias visų finansavimo lėšų. Likusios teko kitiems verslo subjektams.
Sutelktinio finansavimo augimo tempai yra dar įspūdingesni pažiūrėjus į pastarųjų keleto metų duomenis. Dar 2017 metais šių platformų operatoriai išduodavo tik beveik 1.3 milijono eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius tris metus, bendra išduotų paskolų suma išaugo daugiau nei 30 kartų.
Vertinant paraiškų skaičių, didžiąją rinkos dalį užima 2 platformos: „Finansų bitė verslui“ ir EstateGuru Lietuva, kurios yra atsakingos už daugiau nei 127 tūkstančių paraiškų finansavimą, kai bendrai 2020 metais jų buvo 155 tūkstančiai.
Iš visų operatorių, „Finansų bitė verslui“ finansuoja daugiausia ne NT srities verslo projektų bei suteikia vieną mažiausių vidutinių paskolų. Ji taip pat turi mažiausią vidutinę vieno investuotojo finansavimo sumą. Tai padaro platformą idealią smulkesnių verslo ir vartojimo paskolų poreikiui tenkinti. Didesnės vertės NT verslo projektų finansavimo sumos kitose platformose – dešimtis kartų didesnės.
Daugiau informacijos galite ieškoti šioje Lietuvos banko publikacijoje.
