Vartojimo kreditai Lietuvoje: statistika

Apie greituosius vartojimo kreditus Lietuvoje yra kalbama nuolatos. Internete galima rasti gausybę straipsnių, palyginimų ir komentarų. Bet visais atvejais apie tai yra kalbama iš individualios perspektyvos. Tai yra, į visą situaciją yra bandoma žvelgti iš eilinio kliento perspektyvos, duodant patarimus, dalinantis idėjomis kaip šis vienas klientas turėtų pasielgti žiūrėdamas į prieš save matomus kredito davėjus ir bandydamas priimti geriausią sprendimą.

Tai – nekritikuotina. Juk būtent to daugeliui žmonių ir reikia: žinių kaip skaitytojui pasiskolinti pigiau, kaip sutaupyti, kaip pasinaudoti viena ar kita galimybe ir t.t.

Tačiau kartais gali būti įdomu į visą situaciją pažiūrėti iš kiek aukščiau ir susipažinti su faktais, kurie nėra tiesiogiai susiję su individualiu skolinimusi, bet gali patenkinti smalsumą ir padėti susidaryti bendrą vaizdą apie Lietuvos greitųjų kreditų situaciją.

Šiame straipsnyje, remdamiesi „Lietuvos banko“ vartojimo kreditų statistika ir vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliais, pasidalinsime pagrindiniai faktais apie greituosius vartojimo kreditus Lietuvoje.

Vartojimo kreditų Lietuvoje statistika
„Lietuvos banko“ duomenys

Šiuo metu „Lietuvos bankas“ yra atsakingas už 52 kredito davėjų priežiūrą. Remiantis naujausiais duomenimis, šie kreditoriai yra išdavę 339 mln. eurų vartojimo kreditų Lietuvos piliečiams. Tai – apie 150 eurų kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam jos piliečiui.

Žinoma, tikrai ne visi turi tokių įsipareigojimų. Iš visų Lietuvoje gyvenančių žmonių, tik kiek daugiau nei 200 000 yra kurio nors iš „Lietuvos banko“ prižiūrimų kredito davėjo klientai, atmetus susietuosius vartojimo kreditus. Nepaisant to, tai – pakankamai didelis skaičius, turint omenyje, kad bent jau iki pasaulinės koronoviruso pandemijos pradžios ir dėl karantino kilusio ekonomikos nuosmukio, mes gyvenimo ekonominio pakilimo sąlygomis. Viena vertus, tai suteikia žmonėms papildomų galimybių skolintis, tačiau kita vertus, tai turėtų sumažinti poreikį bet kokioms paskoloms.

Įdomu pažvelgti ir į vidutinę metinę palūkanų normą, kurią klientams tenka mokėti įsipareigojus vartojimo kreditų davėjams. Ši norma – visai nemaža. Ji siekia beveik 23%. Tai reiškia, kad pasiskolinus 100 eurų, vidutiniam klientui reikės grąžinti net 123 eurus po vienerių metų. Tai – pakankamai didelės palūkanos. Todėl jei norite gauti kreditą pigiau, siūlytume pasirinkti tuos kreditorius, kurie gali pasiūlyti mažiausią palūkanų normą. Tam tikslui reikėtų kreiptis į tarpusavio skolinimo platformas ir tokius kreditorius, kaip „Paskolų klubas“.

Žvelgiant į statistiką kiek giliau, galime matyti, kad viena gera tendencija augant ekonomikai yra ženkliai mažėjantis pradelstų mokėjimų skaičius. Žvelgiant tik į susietojo vartojimo kreditus, šiuo metu daugiau nei 60 dienų pradelsusių kredito įmoką atlikti klientų yra viso labo 1 495. Remiantis naujausiais duomenimis, tai – beveik 40% mažiau nei praėjusį statistinį laikotarpį. Kitų vartojimo kreditų pradelstų mokėjimų skaičius – kiek didesnis, tačiau tikrai valdytinas.

Įdomu pastebėti, kad absoliuti daugumą įsipareigojimų viršija vadinamųjų „mažųjų vartojimo kreditų“ ribą, kuri šiuo metu siekia 290 eurų. Iš visų įsipareigojimų, kurie bendrai viršija minėtą 300 mln. eurų sumą, smulkieji kreditai sudaro viso labo kiek daugiau nei 3 mln. eurų. Visi kiti – stambesni vartojimo kreditai.

Tokia yra pagrindinė Lietuvos vartojimo kreditų statistika. Norėdami detalesnės informacijos apie vartojimo paskolas, lizingo sutartis ir kitus, su vartojimu susijusius kreditus, paspauskite ant kurios nors iš aukščiau pateiktų nuorodų į „Lietuvos banko“ statistikos puslapius.

Pasidalinkite savo patirtimi

      Palikite komentarą

      Greitieji kreditai | Paskolos internetu visą parą | Visikreditai.lt