Lietuvoje teisėtai veikiančios vartojimo kreditus teikiančios įstaigos privalo įvertinti paskolos gavėjo kreditingumą. Todėl įprastos reguliuojamos paskolos be jokio kreditingumo vertinimo nėra teisėta skolinimo alternatyva. Net jei sprendimas priimamas per kelias minutes, o pajamų pažymų pateikti nereikia, tai nereiškia, kad finansinė padėtis netikrinama. Kreditorius reikalingus duomenis gali gauti elektroniniu būdu.
Bloga kredito istorija savaime ne visada reiškia neigiamą sprendimą. Tačiau aktyvūs pradelsti įsiskolinimai, nepakankamos pajamos ar per dideli finansiniai įsipareigojimai gali smarkiai sumažinti galimybes pasiskolinti.
Ką iš tikrųjų reiškia „paskolos be kredito patikrinimo“?
Sąvoka „paskolos be kredito patikrinimo“ dažnai vartojama netiksliai. Ji gali apibūdinti tris skirtingas situacijas, kurių teisinė ir praktinė reikšmė nevienoda.
Visiškas kreditingumo vertinimo neatlikimas. Tai reikštų, kad skolintojas nesiaiškina, kokias pajamas gauna žmogus, kiek turi finansinių įsipareigojimų ir ar pajėgs grąžinti pasiskolintus pinigus. Reguliuojamo vartojimo kredito atveju toks vertinimo atsisakymas neatitiktų atsakingojo skolinimo reikalavimų.
Konkretaus kredito biuro duomenų netikrinimas. Kreditorius nebūtinai turi naudotis vieno pasirinkto kredito biuro, pavyzdžiui, „Creditinfo“, paslaugomis. Tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos surinkti ir patikrinti pakankamą informaciją apie vartotojo finansinę padėtį.
Automatizuotas arba supaprastintas vertinimas. Kreditorius gali elektroniniu būdu gauti duomenis iš registrų, informacinių sistemų ar kitų patikimų šaltinių. Tokiu atveju procesas vyksta greičiau, tačiau kreditingumas vis tiek vertinamas.
Svarbiausias skirtumas tas, kad kredito istorijos patikrinimas yra tik viena platesnio kreditingumo vertinimo dalis. Todėl paskolos netikrinant konkretaus kredito biuro ataskaitos ir paskolos visiškai nevertinant mokumo nėra tas pats.
Kodėl Lietuvoje negalima suteikti vartojimo paskolos neįvertinus kreditingumo?
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas įpareigoja reguliuojamus vartojimo kredito davėjus prieš sudarant kredito sutartį įvertinti vartotojo kreditingumą. Šią pareigą detalizuoja Lietuvos banko patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai.
Atsakingojo skolinimo principų paskirtis – sumažinti riziką, kad žmogui būtų suteikta paskola, kurios jis, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, negalėtų tinkamai grąžinti. Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi jiems taikomų reikalavimų.
Vertinant kreditingumą svarbios tvarios pajamos, esami įsipareigojimai ir jų mėnesinės įmokos. Atsižvelgiama ir į finansinių įsipareigojimų bei pajamų santykį (DSTI). Tačiau vien šio rodiklio nepakanka sprendimui priimti. Kreditorius taip pat turi įvertinti pajamų stabilumą, būtinąsias pragyvenimo išlaidas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Konkrečių santykio ribų taikymas priklauso nuo galiojančio reguliavimo ir atitinkamų sąlygų.
Vartotojams skirtoje Lietuvos banko informacijoje apie vartojimo paskolas aptariami atsakingojo skolinimo principai, kurių paskirtis – sumažinti riziką, kad žmogui būtų suteikta paskola, kurios jis, atsižvelgiant į savo finansinę padėtį, negalėtų tinkamai grąžinti. Lietuvos bankas taip pat prižiūri, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi jiems taikomų reikalavimų.
Atliekant kreditingumo vertinimą, svarbios tvarios pajamos, esami įsipareigojimai ir jų mėnesinės įmokos. Atsižvelgiama ir į finansinių įsipareigojimų bei pajamų santykį (DSTI). Tačiau vien šio rodiklio nepakanka sprendimui priimti. Kreditorius taip pat turi įvertinti pajamų stabilumą, būtinąsias pragyvenimo išlaidas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Konkrečių santykio ribų taikymas priklauso nuo galiojančio reguliavimo ir atitinkamų sąlygų.
Kokius duomenis kreditoriai tikrina prieš suteikdami paskolą?
Kreditingumo vertinimas apima daugiau nei ankstesnių paskolų ir mokėjimo vėlavimų peržiūrą. Kreditorius turi surinkti pakankamai patikimos informacijos, kad galėtų pagrįstai įvertinti vartotojo galimybes vykdyti naujus įsipareigojimus.
Paprastai vertinamos šios aplinkybės:
- Pajamų dydis ir šaltiniai. Nagrinėjamas darbo užmokestis, savarankiškos veiklos pajamos, pensija ar kitos pagrįstos pajamos. Svarbu ne tik jų dydis, bet ir reguliarumas bei tikėtinas tęstinumas.
- Esami finansiniai įsipareigojimai. Vertinamos kitų paskolų, lizingo, kredito kortelių ir kitų reikšmingų finansinių įsipareigojimų įmokos.
- Mokėjimų istorija. Ankstesni vėlavimai, neįvykdyti įsipareigojimai ar išieškojimo duomenys gali padėti nustatyti skolinimo riziką.
- Įsipareigojimų santykis su pajamomis. Skaičiuojama, kokią vertinamų pajamų dalį sudaro esamos ir planuojamos mėnesinės įmokos.
- Namų ūkio išlaidos. Atsižvelgiama į būtinas pragyvenimo išlaidas, išlaikomus asmenis ir kitas finansines aplinkybes.
Vienas iš galimų informacijos šaltinių yra Lietuvos banko administruojama Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB), kurioje kaupiami nustatyta tvarka teikiami duomenys apie paskolas ir jų gavėjus.
Kitas šaltinis gali būti kredito biuras „Creditinfo“, teikiantis kredito istorijos ir susijusią informaciją. Kreditorius taip pat gali naudoti papildomus dokumentus, sąskaitų duomenis ar kitus teisėtai gautus įrodymus.
Svarbu suprasti, kad duomenų bazės įrašas nėra automatinis sprendimas suteikti paskolą arba jos nesuteikti. Galutinį vertinimą atlieka kreditorius pagal teisės aktų reikalavimus ir savo pagrįstą vertinimo tvarką.
Ar galima gauti paskolą turint blogą kredito istoriją arba skolų?
Galimybės gauti finansavimą priklauso nuo konkrečios situacijos. Kredito istorijos nebuvimas, anksčiau padaryti mokėjimų pažeidimai ir dabartinės pradelstos skolos yra skirtingos aplinkybės, todėl jų poveikis kreditingumui taip pat skiriasi.
Kai nėra jokios ankstesnės kredito istorijos.
Jeigu žmogus niekada nesiskolino, neturėjo kredito kortelės ar kitų kredito įsipareigojimų, apie jo ankstesnį paskolų grąžinimą gali nebūti duomenų. Tai nereiškia blogos kredito istorijos.
Paskola be kredito istorijos gali būti svarstoma, jeigu asmuo turi pakankamas, tvarias ir pagrindžiamas pajamas, o jo finansinė padėtis atitinka taikomus reikalavimus. Vis dėlto ankstesnių mokėjimo duomenų trūkumas gali turėti reikšmės kreditoriaus rizikos vertinimui.
Kai anksčiau buvo vėlavimų, tačiau skolos padengtos.
Seniau pradelstos ir vėliau sumokėtos įmokos gali išlikti kredito istorijos duomenyse teisės aktų bei duomenų saugojimo taisyklių nustatytą laikotarpį.
Kreditorius gali vertinti vėlavimų dažnumą, trukmę, sumas ir laiką, praėjusį nuo įsipareigojimų įvykdymo. Pavienis senas vėlavimas nebūtinai vertinamas taip pat kaip pasikartojantys ilgalaikiai mokėjimų pažeidimai. Tačiau net ir padengtos skolos negarantuoja teigiamo sprendimo.
Kai yra aktyvių pradelstų skolų arba vykdomas išieškojimas.
Paskolos turintiems skolų kelia didesnę riziką, ypač jei įmokos jau pradelstos, skolos perduotos išieškoti arba taikomas priverstinis išieškojimas.
Tokios aplinkybės gali rodyti, kad dabartinių pajamų nepakanka esamiems įsipareigojimams vykdyti. Nauja paskola šią problemą galėtų dar labiau padidinti. Todėl finansavimo galimybės gali būti labai ribotos.
Kai pajamos mažos, nepastovios arba nėra darbo sutarties.
Darbo sutarties neturėjimas savaime nereiškia, kad žmogus neturi tinkamų pajamų. Pavyzdžiui, savarankiškai dirbantis asmuo gali pagrįsti reguliariai gaunamas pajamas kitais dokumentais.
Tačiau paskolos be pajamų patikrinimo nėra įprasta teisėta reguliuojamo vartojimo kreditavimo alternatyva. Jei pajamos nepakankamos, nepastovios arba jų neįmanoma patikimai pagrįsti, kreditoriui gali nepakakti pagrindo priimti teigiamą sprendimą.
Sprendžiant, ar gali būti suteikta paskola su bloga kredito istorija, kreditorius gali vertinti ankstesnių mokėjimo vėlavimų dažnumą, trukmę, sumas ir laiką, praėjusį nuo įsipareigojimų įvykdymo. Pavienis senas vėlavimas nebūtinai vertinamas taip pat kaip pasikartojantys ilgalaikiai mokėjimų pažeidimai. Tačiau net ir padengtos skolos negarantuoja teigiamo sprendimo.
Ar alternatyvūs skolinimosi būdai leidžia išvengti kredito patikrinimo?
Skirtingi skolinimo būdai gali turėti nevienodas sutarties sudarymo procedūras, tačiau tai nereiškia, kad visi jie leidžia išvengti privalomo kreditingumo vertinimo.
Greitos paskolos internetu.
Greitas paraiškos nagrinėjimas dažniausiai susijęs su elektroniniu duomenų gavimu ir automatizuotu sprendimų priėmimu. Automatinis kredito vertinimas gali trukti gerokai trumpiau nei rankinis dokumentų nagrinėjimas, tačiau jo tikslas išlieka tas pats – įvertinti galimybes grąžinti paskolą.
Bankai, kredito unijos ir reguliuojamos tarpusavio skolinimo platformos.
Bankai ir kredito unijos gali taikyti skirtingas vidaus vertinimo procedūras. Reguliuojamose tarpusavio skolinimo platformose paskolos finansuojamos pagal kitokį veiklos modelį, tačiau ir šiose platformose taikomi atitinkami vartotojų kreditingumo vertinimo reikalavimai. Skirtingas skolinimo modelis nereiškia teisės jų nepaisyti.
Vienkartinės paskolos tarp privačių asmenų.
Fizinis asmuo gali paskolinti pinigų kitam asmeniui pagal civilinę paskolos sutartį. Tokiam vienkartiniam privačiam sandoriui nebūtinai taikomas toks pats reguliavimas kaip profesionaliam vartojimo kreditų teikimui.
Vis dėlto privačios paskolos nėra automatiškai saugesnės. Sutartyje svarbu aiškiai apibrėžti grąžinimo terminus, palūkanas ir atsakomybę. Be to, civilinė paskolos sutartis nesuteikia teisės bet kam vykdyti reguliuojamą vartojimo kreditų teikimo veiklą nesilaikant jai taikomų reikalavimų.
Privačių asmenų sudaromi skolinimo sandoriai, kartais vadinami neoficialiomis paskolomis, nėra automatiškai saugesni vien dėl to, kad pinigai skolinami be finansų įstaigos tarpininkavimo. Sutartyje svarbu aiškiai apibrėžti grąžinimo terminus, palūkanas ir atsakomybę. Be to, civilinė paskolos sutartis nesuteikia teisės bet kam vykdyti reguliuojamą vartojimo kreditų teikimo veiklą nesilaikant jai taikomų reikalavimų.
Paskolos su užstatu arba laiduotoju.
Užstatas ar laidavimas gali suteikti kreditoriui papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimą, tačiau savaime nepanaikina kreditingumo vertinimo pareigos, kai ji taikoma. Nevykdant sutarties, rizika gali kilti ir įkeistam turtui ar laiduotojui.
Kaip pasitikrinti savo kredito istoriją prieš kreipiantis dėl paskolos?
Informaciją apie savo paskolų įsipareigojimus galima peržiūrėti Lietuvos banko administruojamoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę nemokamai susipažinti su joje tvarkomais savo įsipareigojimų duomenimis.
Informaciją apie savo paskolų įsipareigojimus galima peržiūrėti Lietuvos banko administruojamoje Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB), prie kurios galima prisijungti naudojant elektronines tapatybės nustatymo priemones. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę nemokamai susipažinti su joje tvarkomais savo įsipareigojimų duomenimis.
PRDB informacija ir privataus kredito biuro ataskaita nėra identiški duomenų rinkiniai. Kredito biuras gali pateikti papildomus kredito istorijos duomenis ir apskaičiuotą kredito reitingą pagal savo vertinimo metodiką.
Jeigu pastebima netiksli paskolos suma, nepagrįstas įsiskolinimas ar klaidingai nurodytas įsipareigojimo statusas, reikėtų kreiptis į duomenis pateikusią organizaciją arba atitinkamą duomenų valdytoją dėl patikrinimo ir ištaisymo.
Teisingi neigiami įrašai negali būti savavališkai panaikinti vien dėl to, kad trukdo pasiskolinti.
PRDB informacija ir privataus kredito biuro ataskaita nėra identiški duomenų rinkiniai. Kredito biuras gali pateikti papildomus kredito istorijos duomenis, o jo apskaičiuojamas kredito reitingas priklauso nuo taikomos vertinimo metodikos. Todėl kredito istorijos duomenų peržiūra ir kredito reitingo tikrinimas nebūtinai suteikia tokią pačią informaciją apie asmens finansinę padėtį.
Ką daryti, jei kreditorius atsisako suteikti paskolą?
Neigiamas kreditoriaus sprendimas nebūtinai reiškia, kad žmogus apskritai negalės skolintis ateityje. Tačiau svarbu suprasti, kokios aplinkybės lėmė atsisakymą ir ar jas įmanoma pakeisti.
Pirmiausia naudinga paprašyti kreditoriaus paaiškinti sprendimo priežastis. Jei prašymas atmestas remiantis mokumo patikrinimo duomenų bazėje rezultatais, vartotojas pagal taikomas Vartojimo kredito įstatymo nuostatas turi teisę nemokamai gauti informaciją apie tokio patikrinimo rezultatus ir naudotą duomenų bazę, išskyrus teisės aktuose numatytus informacijos teikimo apribojimus.
Jei atsisakymas susijęs su klaidingais duomenimis, reikėtų inicijuoti jų ištaisymą. Tačiau kai problema yra aktyvūs pradelsti įsipareigojimai, vien duomenų tikrinimas situacijos nepakeis.
Tokiu atveju svarbiau spręsti esamų skolų klausimą. Prireikus galima tartis su dabartiniu kreditoriumi dėl įmokų grafiko pakeitimo, nors kreditorius neprivalo sutikti su visomis siūlomomis sąlygomis.
Refinansavimas gali būti svarstomas tik tada, kai jis realiai prieinamas, atitinka taikomus kreditingumo vertinimo reikalavimus ir nesukelia neproporcingų papildomų išlaidų.
Vien kreipimasis į kitą bendrovę ar mažesnės paskolos sumos pasirinkimas negarantuoja teigiamo sprendimo. Kreditorius vis tiek turi įsitikinti, kad naujas įsipareigojimas būtų pagrįstas.
Kaip atpažinti nesaugius pasiūlymus „be kredito patikrinimo“?
Pasiūlymai suteikti paskolą visiškai netikrinant finansinės padėties gali būti klaidinantys arba susiję su sukčiavimo rizika. Ypač atsargiai reikėtų vertinti skelbimus, kuriuose žadamas garantuotas finansavimas nepriklausomai nuo pajamų, turimų skolų ar mokėjimų istorijos.
Vienas rimčiausių pavojaus signalų – reikalavimas iš anksto pervesti neaiškų registracijos, draudimo ar paskolos aktyvavimo mokestį, nors nėra patikimai identifikuoto paslaugos teikėjo ir aiškių sutarties sąlygų.
Įtarimų turėtų kelti ir pasiūlymai, kuriuose neatskleidžiamas juridinis paslaugos teikėjas, jo registracijos duomenys ar teisė vykdyti atitinkamą finansinę veiklą.
Ypač pavojinga perduoti internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, „Smart-ID“ PIN kodus ar patvirtinti operacijas, kurių paskirtis nesuprantama. Tokie duomenys neturėtų būti atskleidžiami tariamam paskolos tarpininkui.
Prieš vertinant pasiūlymą taip pat būtina suprasti palūkanų dydį, administravimo mokesčius, bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) ir bendrą grąžintiną sumą. Neaiškios ar slepiamos sąlygos neleidžia tinkamai įvertinti tikrosios skolinimosi kainos.
Prieš kreipiantis dėl paskolos verta patikrinti, ar pasirinktas paslaugos teikėjas yra įtrauktas į oficialius Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašus ir turi teisę vykdyti deklaruojamą reguliuojamą veiklą. Vien juridinio asmens registravimas savaime nepatvirtina teisės teikti vartojimo kreditus.
Pažadas suteikti paskolą be jokio kreditingumo vertinimo turėtų būti vertinamas itin atsargiai. Reali galimybė teisėtai pasiskolinti priklauso nuo individualios finansinės padėties, gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir konkrečiam skolinimo sandoriui taikomų teisinių reikalavimų.