10 efektyviausių būdų kaip taupyti pinigus

Geriausia pradėti taupyti nuo trijų paprastų veiksmų: peržiūrėti, kur išleidžiate pinigus, nustatyti automatinį pervedimą į santaupas ir pasirinkti aiškų taupymo tikslą. Kai pinigų taupymas tampa ne vien valios klausimu, o aiškia sistema, lengviau sutaupyti kasdien ir kiekvieną mėnesį net tada, kai pajamos nėra didelės.

Nuo ko pradėti taupyti pinigus?

Taupymas prasideda ne nuo savęs spaudimo, o nuo aiškaus pajamų ir išlaidų vaizdo. Lietuvos bankas asmeninį biudžetą apibūdina kaip pajamų ir išlaidų planą, padedantį kontroliuoti finansinę padėtį, įgyvendinti tikslus ir išvengti nereikalingų išlaidų, todėl pirmas žingsnis turėtų būti ne taupymo iššūkis, o paprastas savo pinigų žemėlapis: asmeninių finansų planas.

1. Peržiūrėkite 2–3 mėnesių išlaidas ir pasižymėkite, kur pinigai išeina dažniausiai.
2. Išsirinkite vieną išlaidų kategoriją mažinimui, pavyzdžiui, maistą išsinešti, prenumeratas arba impulsyvius pirkinius.
3. Nustatykite automatinį pervedimą į santaupas atlyginimo dieną arba kitą dieną po jos.

Pradedantiesiems svarbu nesistengti pakeisti visko iš karto. Jeigu vienu metu bandysite atsisakyti kavos mieste, sumažinti maisto biudžetą, atšaukti visas pramogas ir dar taupyti penktadalį pajamų, tikėtina, greitai pavargsite. Daug veiksmingiau pasirinkti vieną aiškų pokytį, pamatyti rezultatą ir tik tada pridėti kitą.

10 būdų kaip taupyti pinigus

Toliau pateikti taupymo būdai tinka kasdieniam gyvenimui: šeimai, vienam gyvenančiam žmogui, jaunam specialistui ar žmogui, kuris nori suprasti, kaip taupyti turint mažas pajamas. Nebūtina taikyti visų patarimų iš karto. Pakanka pasirinkti 2–3 veiksmus, kurie realiai atitinka jūsų situaciją.

1. Suskaičiuokite, kur dingsta pinigai

Pirmas atsakymas į klausimą, kaip taupyti pinigus, yra labai paprastas: reikia pamatyti, kam jie išleidžiami. Atsidarykite banko programėlę arba išrašus ir 2–3 mėnesių išlaidas suskirstykite į kategorijas: maistas, būstas, transportas, pramogos, prenumeratos, impulsyvūs pirkiniai, vaistai, drabužiai, vaikų išlaidos, paskolos ir kiti mokėjimai. Toks vaizdas dažnai nustebina, nes problema būna ne vienas didelis pirkinys, o daug mažų pasikartojančių išlaidų.

Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad pramogoms išleidžia apie 40 € per mėnesį, bet peržiūrėjęs išrašą pamato 18 € už filmų platformą, 9 € už muziką, 12 € už programėlę, 35 € už maistą į namus ir 20 € už kelis spontaniškus pirkinius. Iš viso tai jau 94 €. Finansinis raštingumas tiesiogiai susijęs su tokiais įpročiais kaip biudžeto planavimas, finansų valdymas ir kaupimas, todėl finansinių įpročių supratimas yra praktinis, o ne teorinis taupymo pagrindas.

2. Naudokite 50/30/20 taisyklę arba paprastesnę jos versiją

50/30/20 taisyklė yra paprastas biudžeto modelis: 50 % pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 % norams, o 20 % taupymui ir finansiniams tikslams.

Tačiau ši taisyklė nėra įstatymas. Jeigu pajamos mažos, nuoma didelė arba turite vaikų, 20 % taupymui gali būti per daug. Tokiu atveju galima pradėti nuo 70/20/10 modelio: 70 % būtinosioms išlaidoms, 20 % norams ir 10 % taupymui. Dar sunkesniu laikotarpiu tinka ir 95/5 principas, kai 5 % pajamų automatiškai atidedama, o pagrindinis tikslas yra ne idealus biudžetas, o taupymo įpročio sukūrimas.

3. Automatizuokite taupymą

Vienas veiksmingiausių atsakymų, kaip sutaupyti pinigų, yra automatizavimas. Principas pirmiausia sumokėkite sau reiškia, kad dalis pajamų į santaupas pervedama iš karto, o ne mėnesio pabaigoje, kai pinigų dažnai jau nebūna. Automatinis pervedimas leidžia taupyti prieš pinigus paskiriant kitoms išlaidoms, todėl automatinis taupymas padeda sumažinti priklausomybę nuo kasdienės valios.

Pradėkite nuo sumos, kuri nesukels streso. Tai gali būti 30 €, 50 € arba 100 € per mėnesį. Jei atlyginimas 1 200 €, net 50 € per mėnesį per metus tampa 600 €, neskaičiuojant palūkanų. Svarbiausia, kad pervedimas vyktų automatiškai į atskirą sąskaitą, kurios nenaudojate kasdieniams mokėjimams.

4. Turėkite konkretų taupymo tikslą

Lengviau taupyti konkrečiam tikslui nei abstrakčiai geresnei ateičiai. Tikslas gali būti finansinis rezervas, automobilio remontas, vaikų būreliai, kelionė, dantų gydymas, naujas kompiuteris arba pradinis įnašas būstui. Kai tikslas aiškus, taupymas tampa ne pinigų atėmimu iš dabarties, o pasirinkimu, kam tuos pinigus skiriate.

Naudokite formulę: tikslas / mėnesių skaičius = suma, kurią reikia atidėti kas mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu norite per 10 mėnesių sukaupti 600 € kelionei, jums reikia atidėti 60 € per mėnesį. Jei suma atrodo per didelė, galima pratęsti terminą iki 12 mėnesių arba sumažinti tikslą iki 400 €. Taupymo tikslas turi būti realus, nes per ambicingas planas dažnai baigiasi nusivylimu.

5. Atsisakykite nenaudojamų prenumeratų

Prenumeratos patogios, nes veikia tyliai. Būtent todėl jos pavojingos biudžetui. Sporto klubas, programėlės, srautinio turinio platformos, žurnalai, debesų saugyklos, žaidimų paslaugos ar mokamos naujienų svetainės gali atrodyti kaip mažos sumos, bet kartu jos greitai tampa 20–60 € per mėnesį.

Kartą per ketvirtį atlikite prenumeratų auditą. Atsidarykite banko išrašą, paieškoje įveskite pasikartojančius mokėjimus ir pasižymėkite, ką realiai naudojate. Jei paslauga nenaudota 30 dienų, ją verta atšaukti bent laikinai. Skaitmeninių pirkinių ir paslaugų atveju pravartu žinoti, kad ES vartotojai tam tikrose nuotolinėse sutartyse turi teisę atsisakyti pirkinio per 14 dienų, todėl prieš perkant verta pasitikrinti vartotojo atsisakymo teisę.

6. Planuokite maisto pirkinius savaitei

Maistas yra viena lengviausiai koreguojamų kategorijų, nes čia daug sprendimų priimama spontaniškai. Taupymas nereiškia prasto maisto ar nuolatinio pigiausių produktų ieškojimo. Dažnai didžiausias efektas atsiranda tada, kai sumažėja išmetamo maisto, neplanuotų užkandžių ir brangių greitų sprendimų po darbo.

• Sudarykite savaitės meniu iš 4–6 paprastų patiekalų.
• Pirkite pagal sąrašą, o ne pagal nuotaiką parduotuvėje.
• Neikite į parduotuvę alkani, nes tada lengviau pirkti daugiau nei reikia.
• Naudokite likučius kitos dienos pietums arba vakarienei.
• Gaminkite kelioms dienoms, ypač sriubas, troškinius, kruopas ir orkaitės patiekalus.
• Lyginkite kainas pagal kilogramą ar litrą, o ne tik pagal pakuotės kainą.

Pavyzdžiui, jei šeima 2 kartus per savaitę užsisako maisto po 25 €, per mėnesį tai gali sudaryti apie 200 €. Net pakeitus pusę tokių užsakymų namuose paruoštais patiekalais, galima sutaupyti 80–100 € per mėnesį. Tai vienas praktiškiausių taupymo būdų žmonėms, kurie nori greito rezultato be didelių gyvenimo pokyčių.

7. Taikykite 24 arba 48 valandų taisyklę

Impulsyvūs pirkiniai dažnai atrodo būtini tik tą akimirką. 24 arba 48 valandų taisyklė reiškia, kad prieš neplanuotą didesnį pirkinį palaukiate bent vieną arba dvi paras. Per tą laiką emocija nuslūgsta, galima palyginti kainas, patikrinti, ar daikto tikrai reikia, ir įvertinti, ar jis netrukdys svarbesniam tikslui.

Pavyzdžiui, pamatote 100 € kainuojančias ausines su nuolaida. Vietoj pirkimo iš karto įsidedate jas į pageidavimų sąrašą ir grįžtate po 48 valandų. Jei vis dar jų reikia, o biudžete yra vietos, sprendimas bus sąmoningesnis. Jei noras dingo, sutaupėte 100 € be jokio realaus praradimo.

8. Pirkinius vertinkite darbo valandomis

Šis metodas padeda pinigus pamatyti konkrečiau. Formulė paprasta: pirkinio kaina / valandinis atlygis = kiek darbo valandų kainuoja pirkinys. Jei uždirbate 10 € per valandą po mokesčių, 80 € pirkinys kainuoja 8 darbo valandas. Tokiu būdu klausimas ar galiu sau tai leisti tampa kitu klausimu: ar šis daiktas vertas vienos darbo dienos?

Metodas ypač naudingas perkant drabužius, elektroniką, namų dekorą, kosmetiką, žaidimus ar kitus nebūtinus pirkinius. Jis nereiškia, kad negalima savęs pradžiuginti. Jis tik padeda atskirti tikrą vertę nuo trumpalaikio impulso.

9. Peržiūrėkite pasikartojančias sąskaitas

Dalis išlaidų atrodo fiksuotos, bet iš tikrųjų jas galima sumažinti. Bent kartą per metus verta peržiūrėti mobiliojo ryšio planą, internetą, draudimą, banko paslaugų planus, elektros tiekėją, paskolų įmokas ir kitus pasikartojančius mokėjimus. Kartais pakanka paskambinti paslaugos teikėjui ir paklausti, ar yra pigesnis planas pagal jūsų realų naudojimą.

Pavyzdžiui, jeigu mokate 18 € už telefono planą, bet realiai neišnaudojate suteikiamų duomenų, pigesnis 10–12 € planas gali sutaupyti 72–96 € per metus. Jeigu šeimoje yra keli telefono numeriai, efektas dar didesnis. Panašiai verta peržiūrėti ir draudimą, nes kaina gali skirtis priklausomai nuo bendrovės, franšizės, mokėjimo dažnio ir pasirinktų sąlygų.

10. Išbandykite taupymo iššūkį

Taupymo iššūkiai tinka motyvacijai, ypač jei norite pradėti greitai. 52 savaičių taupymo iššūkis reiškia, kad pirmą savaitę atidedate 1 €, antrą savaitę 2 €, trečią 3 € ir taip tęsiate iki 52 savaitės. Per metus galima sukaupti 1 378 €, jei iššūkis vykdomas nuosekliai. Vis dėlto metų pabaigoje sumos tampa didesnės, todėl galima taikyti atvirkštinę versiją ir pradėti nuo 52 €.

Kitas metodas yra 5 € per dieną. Jis gali sukaupti apie 150 € per mėnesį, bet tinka ne visiems, nes kai kuriems žmonėms tai per didelė suma. Dar vienas paprastas variantas yra pirkinių sumos apvalinimas: jei išleidote 7,40 €, 0,60 € perkeliate į santaupas. Iššūkiai padeda pajusti progresą, tačiau ilgalaikiam rezultatui vis tiek reikalinga automatinė sistema.

Kiek pinigų reikėtų atidėti kiekvieną mėnesį?

Idealiu atveju galima siekti atidėti 10–20 % pajamų, bet pradėti galima ir nuo 5 %. Pradedančiajam svarbiausia ne tobula suma, o reguliarumas. Jei šiuo metu neturite jokio rezervo, pirmas tikslas gali būti 100 €, tada 300 €, tada vieno mėnesio būtinųjų išlaidų suma.

Jeigu 5 % atrodo per daug, pradėkite nuo mažesnės sumos. Net 10 € per mėnesį yra geriau nei nulis, nes kuriamas įprotis. Kai pajamos padidėja arba sumažėja sąskaitos, taupymo sumą galima padidinti. Geras principas yra pusę kiekvieno pajamų padidėjimo skirti gyvenimo kokybei, o kitą pusę santaupoms.

Kaip taupyti pinigus, kai pajamos mažos?

Klausimas, kaip taupyti turint mažas pajamas, yra jautrus, nes ne visos išlaidos priklauso nuo valios. Jeigu didžiąją pajamų dalį suvalgo būstas, maistas, vaistai ar vaikų poreikiai, nereikia savęs kaltinti, kad nepavyksta atidėti 20 %. Tokiu atveju tikslas yra ne tobulas biudžetas, o maža, bet stabili finansinė pagalvė.

• Pradėkite nuo 5–10 € per mėnesį, kad susikurtų įprotis.
• Mažinkite tik vieną išlaidų kategoriją, o ne visą gyvenimą vienu metu.
• Planuokite maistą, nes net maži pokyčiai šioje srityje dažnai duoda greitą efektą.
• Venkite greitų impulsyvių pirkinių, ypač kai esate pavargę, alkani ar susinervinę.
• Ieškokite būdų padidinti pajamas, jei išlaidos jau maksimaliai sumažintos.

Kai pajamos mažos, verta atskirti taupymą nuo savęs baudimo. Jei mėnesio pabaigoje pavyko atidėti 8 €, tai nėra nesėkmė. Tai 8 € daugiau nei anksčiau. Per metus tai jau 96 €, kurie gali padengti dalį vaistų, remonto ar netikėtos sąskaitos.

Kur laikyti sutaupytus pinigus?

Sutaupytų pinigų vieta priklauso nuo tikslo. Trumpalaikiam rezervui svarbiausia saugumas ir prieinamumas, o ilgalaikiams tikslams galima svarstyti ir investicijas. Einamoji sąskaita patogi, bet joje pinigus lengva išleisti. Taupomoji sąskaita padeda atskirti santaupas nuo kasdienių pinigų. Terminuotas indėlis gali tikti sumai, kurios artimiausiu metu neprireiks. Investicijos labiau tinka ilgesniam laikotarpiui, nes jų vertė gali svyruoti.

Lietuvoje svarbu žinoti, kad vienoje kredito įstaigoje laikomi tinkami indėliai paprastai draudžiami iki 100 000 € vienam indėlininkui, todėl trumpalaikiam rezervui verta pasitikrinti oficialią indėlių draudimo informaciją. O jeigu svarstote investavimą, naudinga suprasti, kad taupymas dažniau siejamas su saugumu ir trumpesniu laikotarpiu, o investavimas su galimybe siekti didesnės grąžos prisiimant riziką.

30 dienų planas, kaip pradėti taupyti

Jeigu norite pradėti be sudėtingų skaičiuoklių, naudokite 30 dienų planą. Jis sukurtas taip, kad per mėnesį ne tik sutaupytumėte šiek tiek pinigų, bet ir susikurtumėte sistemą, kuri veiktų toliau.

1. 1 diena – peržiūrėkite banko išrašus ir pasižymėkite pagrindines išlaidų kategorijas.
2. 2–3 diena – atšaukite nereikalingas prenumeratas arba paslaugas, kurių nenaudojate.
3. 1 savaitė – sudarykite maisto planą ir apsipirkite pagal sąrašą.
4. 2 savaitė – nustatykite automatinį pervedimą į atskirą santaupų sąskaitą.
5. 3 savaitė – taikykite 24 arba 48 valandų taisyklę visiems neplanuotiems didesniems pirkiniams.
6. 4 savaitė – įvertinkite, kiek pavyko sutaupyti, ir pasirinkite vieną įprotį kitam mėnesiui.

Šis planas veikia todėl, kad jis neapsiriboja vien draudimais. Jūs ne tik mažinate išlaidas, bet ir kuriate tvarką: žinote, kur eina pinigai, turite automatinį pervedimą ir pradedate priimti sąmoningesnius sprendimus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pradėti taupyti pinigus nuo nulio?

Pradėkite nuo išlaidų peržiūros ir vieno mažo automatinio pervedimo. Net 5–10 € per mėnesį padeda sukurti įprotį. Tada pasirinkite vieną kategoriją, kurią mažinsite, pavyzdžiui, prenumeratas, maistą išsinešti ar impulsyvius pirkinius.

Kiek procentų pajamų reikėtų taupyti?

Geras tikslas yra 10–20 % pajamų, bet pradėti galima nuo 5 % arba dar mažesnės sumos. Svarbiausia, kad taupymas būtų reguliarus ir nesugriautų būtinojo biudžeto.

Kaip taupyti, jei atlyginimas mažas?

Mažų pajamų atveju nereikia pradėti nuo didelių sumų. Geriau atidėti 5–10 €, planuoti maistą, vengti impulsyvių pirkinių ir peržiūrėti pasikartojančias sąskaitas. Jei išlaidos jau maksimaliai sumažintos, svarbu ieškoti būdų didinti pajamas.

Ar geriau taupyti grynaisiais ar banko sąskaitoje?

Kasdieniam rezervui dažniausiai patogesnė atskira banko ar taupomoji sąskaita, nes pinigai saugiau laikomi ir lengviau stebimi. Grynųjų vokelis gali padėti trumpalaikiams tikslams, bet didesnėms santaupoms svarbu saugumas, apskaita ir prieinamumas.

Kuo taupymas skiriasi nuo investavimo?

Taupymas dažniausiai skirtas saugumui, rezervui ir artimiems tikslams, todėl svarbu, kad pinigai būtų lengvai pasiekiami. Investavimas labiau tinka ilgalaikiams tikslams, nes gali duoti didesnę grąžą, bet kartu reiškia riziką ir vertės svyravimus.

Koks greičiausias būdas sutaupyti per mėnesį?

Greičiausiai rezultatą dažniausiai duoda prenumeratų peržiūra, maisto plano sudarymas, neplanuotų pirkinių atidėjimas 24–48 valandoms ir pasikartojančių sąskaitų patikrinimas. Per vieną mėnesį realu sutaupyti 20–100 € ar daugiau, priklausomai nuo pajamų ir dabartinių įpročių.

Previous

IBAN kodas: kas tai ir kur jį rasti?

Next

Anuitetas ir linijinis paskolos grąžinimo būdai

Susiję straipsniai

Anuitetas ir linijinis paskolos grąžinimo būdai

IBAN kodas: kas tai ir kur jį rasti?

Pinigų perlaidos: kaip pasirinkti tinkamiausią būdą

10 patarimų imant vartojimo paskolą