Nuo ko priklauso paskolos dydis?

Visikreditai.lt 2025 18 rugsėjo

Paskolos suma yra įtakojama daugybės veiksnių. Ji priklauso nuo to, kiek realiai galite saugiai grąžinti, kokią riziką pasiryžęs prisiimti kredito davėjas ir kokias „lubas“ nustato teisės aktai bei makroprudencinė politika. Dėl to norima suma ne visada sutaps su leidžiama – vertinama jūsų pajamų tvarumas, esami įsipareigojimai, užstato vertė, paskolos trukmė, palūkanų tipas ir net bendras ekonomikos ciklas.

Galima paskolos suma yra trijų veiksnių sankirta: įstatymų/reguliavimo ribos, jūsų finansinis profilis ir kredito davėjo rizikos apetitas. Lietuvoje šias ribas aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nuostatos dėl LTV, DSTI ir trukmės, o ES teisė ir EBA gairės užtikrina, kad kreditas būtų suteiktas tik tada, kai jis įperkamas šiandien ir atsparus rytojaus palūkanų pokyčiams.

Teisinės ir reguliacinės „lubos“: ką privalo tikrinti kredito davėjai

Pirmasis sluoksnis, ribojantis maksimalią paskolos sumą, yra oficialios taisyklės. Jos nustato taisykles, kurių privalo laikytis visi rinkos dalyviai – nuo pajamų ir įmokų santykio limitų iki leidžiamo finansuojamos turto dalies.

Sprendimą dėl paskolos sumos riboja Atsakingojo skolinimo nuostatai: būsto kreditams taikomas maksimalus LTV 85% (mažiausiai 15% savo lėšų), o antram ir vėlesniam būsto kreditui – LTV 70% (t.y. didesnis pradinis įnašas). Taip pat numatytas maksimalus DSTI 40% (mėnesinių įmokų ir pajamų santykis), leidžiant iki 60% tik išimtiniais atvejais ir ne daugiau kaip 5% naujų sandorių per metus. Maksimali būsto kredito trukmė – 30 metų. Šie reikalavimai periodiškai atnaujinami.
ES lygmeniu Vartojimo kredito direktyva (EU) 2023/2225 įpareigoja kreditorius įvertinti kreditingumą prieš suteikiant ar didinant kreditą, pasitelkti kredito duomenų bazes, bet ne remtis vien tik kredito istorija. Tai užtikrina, kad sprendimas būtų grįstas tikromis pajėgomis grąžinti, o ne vien praeities įverčiu.
Bankai ir kredito unijos taip pat laikosi EBA gairių dėl paskolų kilmės: jos reikalauja tvirtų valdymo, pajamų patikros, jautrumo analizės (pvz., palūkanų kilimo), konservatyvaus užstatų vertinimo. Tai daro įtaką, kokią sumą apskritai leidžiama išduoti.
Makroprudenciniai amortizatoriai (pvz., kontraciklinis kapitalo rezervas šiuo metu 1%) didina bankų atsparumą ir, kai ekonominis ciklas įtemptas, praktiškai gali paskatinti atsargesnį kreditavimą.

Todėl net ideali privataus kliento finansinė padėtis nepaneigia bendrų žaidimo taisyklių – jos gali sumažinti norimą pasiskolinti sumą vien todėl, kad viršytų visuotinai taikomus saugiklius.

Pajamos, įsipareigojimai ir DSTI

Antrasis sluoksnis – jūsų kasmėnesio pinigų srautas. Kredito davėjas nori įsitikinti, kad paskolos įmoka patogiai telpa į stabilias, dokumentuotas pajamas, palikus buferį būtinoms išlaidoms ir galimiems netikėtumams.

Grynosios, stabilios pajamos. Vertinamas šaltinis (darbo sutartis, individuali veikla, dividendai), jų tvarumas, sezoniniai svyravimai, bandomasis laikotarpis, stažas.
Esami įsipareigojimai. Lizingas, kreditinės kortelės, kiti kreditai, alimentai – visa tai mažina galimą sumą, nes bendra mėnesinė įmokų suma negali viršyti ~40% pajamų (išskyrus ribotas išimtis).
Išlaidos ir išlaikytiniai. Kuo daugiau nuolatinių išlaidų bei išlaikomų asmenų, tuo mažesnė „laisva“ pajamų dalis įmokoms.
Bendra kredito kaina. Kuo didesnės palūkanos ir trumpesnė trukmė, tuo didesnė mėnesio įmoka – ir tuo mažiau galite pasiskolinti prie to paties DSTI. Lietuvos bankas skelbia oficialią palūkanų statistiką. Palūkanos kinta laike, todėl ir maksimali suma kinta kartu.

Praktinis principas: maksimaliai leistina mėnesio įmoka ≈ 0,40 × tvarių pajamų (minus kitų įsipareigojimų įmokos).

Užstatas ir LTV (būsto paskolos atveju)

Trečiasis sluoksnis (būsto paskolos atveju) – užstato kokybė ir finansuojamos dalies riba. Net ir esant geram DSTI, paskolos „lubas“ nubrėžia įkeičiamo turto vertė bei leidžiama jos dalis.

Turto rinkos vertė ir likvidumas. Bankas finansuos tik iki leidžiamo LTV – paprastai iki 85% pirmam būstui ir 70% antram ar didinant ankstesnę būsto paskolą. Vertinimo ataskaita ir turto tipas (miestas / regionas, statybos metai, būklė) gali lemti mažesnę finansuojamą dalį.
Papildomas užstatas. Kitas NT ar indėliai gali mažinti LTV ir didinti pasiskolinamą sumą, bet tai vis tiek turi atitikti DSTI ir kitas taisykles.

Esmė ta, kad LTV ir DSTI veikia kaip „dvigubas užraktas“ – viršijus bet kurį iš jų, bendra suma mažinama, net jei kitas rodiklis atrodo tvarkingas.

Paskolos tipas ir sutarties parametrai

Ketvirtasis sluoksnis – pačios paskolos sandara. Skiriasi ne tik bankų maržos: svarbi trukmė, palūkanų tipas, valiuta, mokesčiai ir draudimai.

Trukmė. Ilgesnė trukmė mažina mėnesio įmoką ir didina paskolos sumą, tačiau ne daugiau kaip iki 30 m. būsto kreditams Lietuvoje.
Palūkanų tipas. Kintamos palūkanos dažniausiai leidžia pasiskolinti daugiau šiandien, bet bankai vertina palūkanų kilimo scenarijus pagal EBA gaires – tai riboja per didelę sumą vien dėl laikinai mažesnės įmokos.
Valiuta. Pajamos turi sutapti su paskolos valiuta, kitaip rizika didėja ir suma dažnai ribojama. EBA gairės ragina vengti pernelyg rizikingų struktūrų vartotojams.
Draudimas, sutarties mokesčiai, GKD. Visi privalomi mokėjimai įskaičiuojami į DSTI – didesnės pridėtinės išlaidos mažina „tilpsiančią“ sumą.

Trumpai: pasirinktų parametrų matematika tiesiogiai įtakoja mėnesio įmoką, o kartu – ir leistiną sumą, bet visada kredituojama taip, kad paskola būtų įperkama ir pakankamai atspari palūkanų kilimui.

Kredito davėjo rizikos apetitas ir vidaus politika

Penkta, sprendimą nulemia ir konkretaus kredito davėjo politika. Nors visi dirba pagal tas pačias taisykles, vidiniai limitai skiriasi.

Vidaus taisyklės ir sektoriaus aplinka. Net laikantis tų pačių įstatymų, skirtingi bankai turi skirtingus limitus pagal profesijas, sektorius, regionus, turto tipą ar klientų segmentus.
Kapitalo reikalavimai ir rezervai. Kai reguliatorius palaiko aukštesnius rezervus (pvz., minėtą 1% kontraciklinį rezervą), brangsta kapitalas ir bankai dažnai griežtina vertinimą, ypač rizikingesniems klientams ar turtui.
Duomenų naudojimas. Kreditoriai tikrina registrus ir kredito duomenų bazes; CCD II reikalauja proporcingos kreditingumo analizės ir atitinkamos duomenų patikros prieš išduodant kreditą.
Rizikos valdymas pagal EBA. Gairės numato, kad prieš suteikiant kreditą būtų vertinamos pajamos po mokesčių, fiksuojama dokumentacija, atliekami testai ir nenaudojami pernelyg optimistiniai scenarijai.

Išvada paprasta: verta kreiptis į kelis kredito davėjus – net laikantis tų pačių taisyklių, požiūris į riziką ir kainodara skirsis, o kartu – ir pasiūloma suma.

Kodėl norima suma ir leidžiama suma skiriasi praktiškai

Paskolos sumos skirtumus dažnai nulemia palūkanų ciklas ir jūsų finansinės padėties detalės. Kuo palūkanos aukštesnės, tuo mažesnė bus galima pasiskolinti suma. Be to, kreditoriai privalo vertinti, kaip jūsų biudžetas atlaikytų palūkanų šoką: jei pagal streso scenarijų DSTI artėja prie ribos, suma mažinama net tada, kai dabartinė įmoka atrodo priimtina.

Ne mažiau svarbus LTV ir DSTI rodikliai. Turint didelį pradinį įnašą galima nesunkiai atitikti LTV, tačiau jei mėnesio įmokos dėl pajamų ar kitų įsipareigojimų nebetelpa į 40% DSTI, bankas vis tiek neleis skolintis daugiau. Atvirkštinis atvejis – puikus DSTI, bet per mažas pradinis įnašas – lygiai taip pat mažina galima pasiskolinti sumą. Praktikoje tai gerai matyti ir antrų būsto paskolų atveju, kur taikomas griežtesnis 70% LTV (su ribotomis išimtimis), todėl net ir esant pakankamoms pajamoms didesnės sumos finansuoti neleidžiama.

Galiausiai skirtumą lemia pajamų pobūdis ir kredito davėjo vertinimas: nepastovios ar naujos pajamos dažnai vertinamos konservatyviau, o kai kurie bankai nustato papildomus vidaus limitus konkrečioms profesijoms ar turto tipams. Šie skirtumai paaiškina, kodėl „kiek noriu“ ir „kiek leidžia“ dažnai nesutampa net kreipiantis dėl to paties objekto.

Kaip atsakingai padidinti galimą pasiskolinti sumą

Siekiant padidinti galima pasiskolinti sumą yra svarbu ne vienas konkretus veiksmas, o kompleksinis pasiruošimas: kredito davėjai ieško įrodymų, kad skola bus saugiai aptarnaujama per visą laikotarpį.

Mažinkite kitus įsipareigojimus prieš teikdami paraišką – kiekviena kredito kortelė ar vartojimo kreditas tiesiogiai kelia DSTI.
Didinkite pradinį įnašą, kad atitiktumėte LTV ir sumažintumėte riziką (ypač perkant antrą būstą).
Rinkitės adekvačią trukmę, bet venkite dirbtinai ilgos vien tik dėl didesnės sumos – ribą vis tiek nustato 30 metų.
Parodykite pajamų tvarumą: pateikite oficialius dokumentus, ilgesnį pajamų istorijos laikotarpį; tai atitinka EBA reikalavimą patikrinti ir dokumentuoti kreditingumą.
Atskirai vertinkite palūkanų riziką: jei planuojate fiksuoti dalį laikotarpio, supraskite, kad bankas vis tiek vertins palūkanų kilimo scenarijus – pasiruoškite skaičiavimais.

Išvada: kelias į didesnę sumą – aiški, tvari finansinė padėtis ir gera kredito istorija bei skolinimasis su rezervu, o ne „ant ribos“.