Delspinigiai ir jų skaičiavimas

Visikreditai.lt 2025 18 rugsėjo

Delspinigiai – tai iš anksto nustatytas pinigų dydis, kurį skolininkas sumoka už pavėluotą ar netinkamą prievolės įvykdymą. Lietuvoje jie plačiai taikomi sutartiniuose civiliniuose santykiuose, vartojimo ir būsto kredituose, mokesčiuose, darbo teisėje ir socialinio draudimo srityje.

Nors delspinigiai skatina laiku vykdyti įsipareigojimus, jų taikymas yra griežtai reglamentuotas – įstatymai nustato sampratą, formos reikalavimus, viršutines ribas konkrečiose srityse ir net leidžia teismui juos mažinti, jei jie aiškiai per dideli.

Kas yra delspinigiai ir kuo jie skiriasi nuo palūkanų

Delspinigiai Lietuvos civilinėje teisėje priskiriami netesyboms: tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta suma, mokama, kai prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Jie gali būti apibrėžti fiksuota suma arba procentu nuo įsipareigojimo sumos ir dažniausiai skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną. Šalys dėl netesybų turi susitarti raštu.

Palūkanos – atskira sąvoka. Civilinis kodeksas numato palūkanas pagal prievoles ir kompensacines palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (5% metinių, o tarp verslininkų / privačių juridinių asmenų – 6% metinių, jei nenustatyta kitaip). Be to, už priteistą sumą teismas priteisia procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo. Taigi delspinigiai ir palūkanos atlieka skirtingas funkcijas ir ne visada gali būti derinami.

Apibendrinant: delspinigiai – tai netesybos už vėlavimą ar pažeidimą, o palūkanos – atlygis už pinigų naudojimą arba kompensacija už vėlavimą. Dėl jų derinimo galioja specialios taisyklės (žr. žemiau).

Pagrindinės delspinigių taikymo sritys Lietuvoje

Delspinigiai taikomi įvairiose teisinėse situacijose. Žemiau – dažniausi atvejai, kada su jais susiduriama praktikoje.

Civilinės sutartys tarp verslo ar fizinių asmenų (rangos, pirkimo–pardavimo, nuomos ir kt.).
Komercinės sutartys tarp ūkio subjektų (B2B) – čia delspinigių ir pavėluotų mokėjimų palūkanų režimą papildo specialus įstatymas dėl mokėjimų vėlavimo prevencijos.
Vartojimo kredito ir su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartys – šioms sritims taikomos griežtos delspinigių „lubos“ ir skaičiavimo trukmės limitas.
Mokesčiai valstybei (VMI) – delspinigių dydį ir tvarką nustato finansų ministras; normos periodiškai atnaujinamos.
Socialinio draudimo įmokos („Sodra“) – delspinigių skaičiavimas ir trukmė nustatyti įstatyme.
Darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos – delspinigių normą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras; 2023-02-01 ji padidinta iki 0,1% per dieną.

Šios sritys turi skirtingus tikslus: vartotojų apsauga kredito santykiuose, viešųjų finansų drausmė mokesčiuose, darbuotojų apsauga darbo teisėje ir savalaikis atsiskaitymas B2B santykiuose. Todėl skirtingi ir skaičiavimo bei ribojimo mechanizmai.

Teisiniai ribojimai ir maksimalūs delspinigių dydžiai

Reglamentavimas apibrėžia, kiek dideli gali būti delspinigiai bei kiek ilgai jie skaičiuojami. Toliau – esminės ribos pagal sritis.

Vartojimo kreditas: delspinigiai negali viršyti 0,05% už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, kitos netesybos ir mokesčiai už vėlavimą netaikomi.
Su NT susijęs kreditas (būsto paskolos): Lietuvos banko gairės aiškiai įtvirtina 0,05 % per dieną ir 180 dienų ribą. Šių ribų privalu laikytis ir perleidus reikalavimą.
Darbo užmokestis: DK 147 str. nustato, kad delspinigių dydį kasmet tvirtina ministras; nuo 2023-02-01 patvirtinta 0,1% per dieną norma.
Mokesčiai (VMI): delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną pagal finansų ministro tvirtinamą normą; 2024-11-01 patvirtinta 0,027% per dieną (ši norma galioja nurodytais laikotarpiais). Taikoma ir maksimali 180 kalendorinių dienų trukmė pagal MAĮ.
„Sodra“: delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po termino ir negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų; dydį ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.
B2B (komercinės sutartys): už pavėluotus mokėjimus taikoma metinė palūkanų norma, lygi ECB pagrindinės refinansavimo operacijos palūkanų normai, padidintai 8 proc. punktais. Papildomai kreditoriui priklauso fiksuota 40 € suma už išieškojimo išlaidas.

Ribojimai pašalina lupikiškas sąlygas ir užtikrina proporcingumą. Net jei sutartyje numatyti didesni delspinigiai, teismas gali juos sumažinti, o imperatyvios normos (pvz., vartojimo kredite) vis tiek taikomos.

Kaip skaičiuojami delspinigiai: formulės ir pavyzdžiai

Skaičiavimo logika paprasta: Delspinigiai = Pradelsta suma × Dienos norma × Pradelstų dienų skaičius. Dienos norma dažniausiai išreiškiama procentais per dieną (pvz., 0,05 %/d.), o komerciniuose atsiskaitymuose – metine palūkanų norma, kuri išskaičiuojama proporcingai dienoms.

Delspinigių skaičiavimo eiga

Nustatykite galiojančią normą konkrečiai sričiai (pvz., 0,05%/d. vartojimo kreditui; 0,027%/d. mokesčiams tam tikru laikotarpiu; B2B – ECB bazė + 8 p. p. per metus).
Paskaičiuokite pradelstų kalendorinių dienų skaičių pagal taikomą taisyklę (dažniausiai nuo kitos dienos po termino).
Pritaikykite trukmės limitus, jei jie numatyti (pvz., 180 dienų vartojimo, NT kreditams, MAĮ ir VSD).
pskaičiuotą sumą apvalinkite iki centų (praktikoje – dviejų skaitmenų po kablelio).

Delspinigių skaičiavimo pavyzdžiai

Vartojimo kreditas: 1 000 € įmoka vėluoja 45 d.; norma 0,05%/d. Delspinigiai = 1 000 × 0,0005 × 45 = 22,50 €. Taikomas 180 d. limitas.
Mokesčiai (VMI): 2 500 € mokestis vėluoja 30 d.; norma 0,027%/d. Delspinigiai = 2 500 × 0,00027 × 30 = 20,25 €. Taikomas 180 d. limitas.
Darbo užmokestis: 1 500 € atlyginimas vėluoja 10 d.; norma 0,1%/d. Delspinigiai = 1 500 × 0,001 × 10 = 15,00 €.
Komerciniai atsiskaitymai (B2B): 10 000 € sąskaita vėluoja 60 d.; jei atitinkamu laikotarpiu ECB bazė būtų, pavyzdžiui, 4,5 %, metinė norma = 12,5 %. Palūkanos = 10 000 × 0,125 × (60/365) ≈ 205,48 €. Be to, kreditoriui priklauso papildomi 40 € išieškojimo kaštų kompensavimui. (Skaičius su ECB norma – iliustracinis, taikyti reikia faktinę normą konkrečiam laikotarpiui.)

Apibendrinant: tiksliam skaičiavimui svarbiausia teisingai identifikuoti normą, dienų skaičių ir galimus limitus. Tai ypač aktualu, kai normos periodiškai keičiamos (mokesčiuose, darbo teisėje).

Dvigubo skaičiavimo draudimas: delspinigiai vs. kompensuojamosios palūkanos

Teismų praktika aiški: už tą patį pradelstą laikotarpį negalima kartu skaičiuoti delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų – atlyginama tik didesnioji suma (netesybos įskaitomos į nuostolius / kompensuojamųjų palūkanų sumą). Tai saugo skolininką nuo dvigubo baudimo už tą patį pažeidimą.

Kartu svarbu atskirti procesines palūkanas, kurios priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo. Jos atlieka savarankišką funkciją ir nereiškia dvigubo skaičiavimo su delspinigiais už ikiteisminį vėlavimą.

Išvada: prieš reikalaudami delspinigių ar palūkanų, įsivertinkite, kas pagrįsčiau kompensuoja pradelstą laiką – tai lemia tiek sutarties tekstas, tiek imperatyvios normos.

Kada teismas mažina delspinigius ir kokia senatis jiems taikoma

Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali mažinti delspinigius, bet ne mažiau nei patirti nuostoliai. Jei delspinigiai jau sumokėti – jie nebesumažinami. Tai subalansuoja šalių interesus ir riboja piktnaudžiavimą.

Delspinigių išieškojimui taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad skolininkui pareikalavus taikyti senatį, kreditorius praras teisę į priteisimą už senesnį laikotarpį. Praktikoje būtent dėl to dažnai sutinkamas 180 dienų limitas privataus sektoriaus santykiuose – vengiant pradelsti senaties terminą.

Tad net jei sutartis leidžia didesnę normą, teismas ją gali apkarpyti, o laiku nesikreipus – suveikia senatis. Veikite operatyviai ir pagrįskite delspinigių proporcingumą.

Apibendrinimas

Delspinigiai – būtinas civilinės apyvartos instrumentas, užtikrinantis atsiskaitymų drausmę. Tačiau jie nėra taikomi vienodai visose srityse: kiekvienoje srityje galioja savos „lubos“, skaičiavimo taisyklės ir termininės ribos.

Vartojimo ir būsto kreditai turi griežčiausius limitus (0,05%/d., max 180 d.), mokesčiai – reguliariai atnaujinamą dienos normą ir 180 d. „lubas“, darbo teisėje normą kasmet tvirtina ministras, o B2B atsiskaitymuose taikoma ECB bazė + 8 p. p. bei 40 € kompensacija. Galiausiai, delspinigius galima mažinti, jei jie aiškiai per dideli, o jų išieškojimui taikoma 6 mėn. senatis, todėl laikas – kritinis veiksnys.