Kreditingumo vertinimas
Kreditingumo vertinimas – tai finansų įstaigos rizikos valdymo procesas, kuriuo nustatoma, ar žmogus ar įmonė gali laiku ir tvariai vykdyti būsimus mokėjimus (įmokas), atsižvelgiant į pajamas, įsipareigojimus, turimą turtą, rizikas ir teisinį reguliavimą. Europoje šį procesą apibrėžia EBI (EBA) gairės, o Lietuvoje – specialūs įstatymai, Lietuvos banko (LB) nuostatos ir priežiūros praktika. Kreditoriai turi įvertinti klientą prieš suteikdami kreditą – tai pareiga, o ne pasirinkimas.
Kredito vertinimas: ką sako teisės aktai?
Kreditingumo vertinimas Lietuvoje remiasi dviem kertiniais įstatymais: Vartojimo kredito įstatymu (vartotojų paskoloms) ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (būsto ir kitiems NT užtikrintiems kreditams). Šie aktai nustato kreditoriaus pareigą prieš sudarant sutartį įvertinti kliento mokumą, informavimo tvarką ir atsakomybę.
EBA Gairės dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos suvienodina praktikas visoje ES – nuo duomenų rinkimo iki amortizacijos ir palūkanų rizikos. Lietuvos bankas patvirtintomis nuostatomis ir gairėmis yra įgyvendinęs šias Gaires, kad nacionalinė tvarka atitiktų ES standartus.
Priežiūros praktika formuojama ir teismų: LAT akcentuoja, kad kreditoriaus pareiga įvertinti kreditingumą tikrinama pagal sutarties sudarymo metu buvusią informaciją – vėlesni kliento gyvenimo pasikeitimai nepaneigia pareigos kokybės.
Apibendrinant, teisinė bazė nustato ne tik ką privalu įvertinti, bet ir kaip – nuo informavimo iki metodinių gairių ir atsakomybės už netinkamą vertinimą. Tai sudaro pagrindą skaidriam ir vartotojus saugančiam vertinimui.
Kokius duomenis renka kreditoriai mokumo vertinimui atlikti?
Prieš priimdami sprendimą, kreditoriai renka ir sulygina informaciją iš kelių patikimų šaltinių, kad susidarytų išsamų vaizdą apie klientą. Tai nėra vien banko išrašas – naudojama visa informacinė ekosistema:
- Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB), kurią administruoja Lietuvos bankas – joje matomi duomenys apie ankstesnius ir esamus įsipareigojimus.
- Kredito biuro duomenys (pvz., Creditinfo): mokėjimų istorija, vėlavimo epizodai, kredito reitingai bei rizikos klasės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
- Valstybės registrai: Gyventojų registras (tapatybė, šeiminė padėtis), Nekilnojamojo turto registras (nuosavybė, suvaržymai, hipoteka), Sutarčių ir teisių suvaržymų bei Turto arešto aktų registrai.
- Socialinio draudimo („Sodros“) vieši duomenys – darbdavio statusui ir pajamų tvarumui patikrinti, kai taikoma.
- Atviroji bankininkystė (PSD2/AIS): su kliento sutikimu per API gaunami kelių bankų sąskaitų išrašai, padedantys automatiškai suskaičiuoti pajamas ir pasikartojančias išlaidas.
Kreditoriaus ir tarpusavio skolinimo platformų vidaus taisyklės detalizuoja, kokius registrus ir kokius laikotarpius jie tikrina (pvz., 4–6 mėn. pajamų analizė, alimentai, komunalinės ir nuomos išlaidos ir pan.).
Visa tai daroma laikantis BDAR: duomenų kiekio mažinimo, teisėtumo ir skaidrumo principų: be pagrindo rinkti perteklinių duomenų negalima.
Kreditingumo vertinimo metodai
Kreditingumo vertinimas apima kelis lygius – tvarias pajamas, įsipareigojimus, užstatą ir elgsenos riziką.
- Pajamų tvarumas ir įmokų santykis su pajamomis (DSTI). Kreditoriai vertina, kiek procentų pajamų sudarys visos kredito įmokos, kiek laiko tokios pajamos išsilaikys, bei ar įmokos „atlaikytų“ palūkanų šoką. LB nuostatose ir gairėse DSTI, terminas ir LTV yra kertiniai parametrai.
- Skolos ir turto santykis (LTV) – ypač svarbus būsto kreditams. Jis riboja per didelį svertą ir drausmina pradinių įnašų praktiką. 2025 m. vasarą LB paskelbė planuojamus atsakingojo skolinimo nuostatų atnaujinimus (diferencijuotą LTV pirmam/ne pirmam būstui, naują DSTI sąrangą).
- Elgsenos ir biuro duomenys – kredito biurai sudaro reitingus, kurie prognozuoja vėlavimo tikimybę per artimiausius 12 mėn.; tai padeda identifikuoti riziką dar iki sutarties.
- Verslo klientams papildomai tikrinami finansiniai rodikliai: pinigų srautai, pelningumas, skolos aptarnavimo koeficientas (DSCR), klientų koncentracija; plačiai naudojami vietinių tiekėjų (pvz., Scorify) rizikos modeliai.
- Užstato vertinimas – atliekamas pagal Tarptautinius vertinimo standartus (TVS), kurie Lietuvoje oficialiai išversti ir taikomi; vertintojas taiko rinkos/pajamų/išlaidų požiūrius, o kreditorius lygina vertę su paskolos suma ir likvidacinėmis prielaidomis.
Kitaip tariant, kreditorius žiūri ne į vieną skaičių, o į visumą: ar įmokos „telpa“ į biudžetą, ar užstatas pakankamas, ar istorija patikima ir ar verslo modelis sukuria stabilų pinigų srautą.
Kaip pagerinti kreditingumą ir kredito istoriją?
Kreditui ruoštis verta iš anksto – čia svarbūs keli paprasti veiksmai, kurie dažnai lemia sprendimo kokybę ir kainą. Žemiau pasidaliname ekspertų ir pačių kredito davėjų dažniausiai minimas rekomendacijas, kaip pagerinti kreditingumą ir kredito istoriją:
- Sukaupkite aiškią 4–6 mėn. oficialių pajamų istoriją, venkite „grynųjų“ ir nereguliarių srautų.
- Sumažinkite smulkius įsipareigojimus (vartojimo paskolas, korteles) – jie kelia DSTI ir blogina reitingą.
- Patikrinkite savo kredito istoriją ir reitingą (pvz., per Creditinfo savitarną) – ištaisykite netikslumus.
- Laiku vykdykite visus savo įsipareigojimus, venkite finansiškai nepagrįsų sprendimų.
Tačiau čia reikėtų pastebėti, kad kredito istorijos pagerinti dirbtinai nėra įmanoma – visi jos įrašai yra saugomi 10 metų. Todėl kredito istoriją pagerinti galima tik laiku vykdant visus kitus įsipareigojimus ir vengiant prastų finansinių sprendimų.
Turėdami daugiau klausimų apie mokumo ar kreditingumo vertinimą bei kredito istoriją, atsakymų galite ieškoti pačio Creditinfo DUK skiltyje.
