Infliacija ir palūkanų norma

Infliacija yra dažnai vartojamos žodis ne tik ekonomikos teorijoje, bet ir politikoje bei finansų rinkose. Tai yra faktorius, kuris reikšmingai įtakoja skolintojo ir skolininko santykį, o todėl ir paskolos kainą, kurią moka skolininkas bei grąžą, kurią gauna skolintojas.

Dažniausiai paskolos gavėjas nori kuo didesnės infliacijos, nes tai nuvertina pinigus, padidina jo pajamas ir taip sumažina paskolos naštą. Tuo tarpu paskolos davėjas ir jos turėtojas nori minimalios infliacijos, kad ši nenuvertintų gaunamų pajamų.

Norint suprasti infliacijos įtaką jūsų pačių finansams, pirmiausia reikėtų suprasti kas ta infliacija apskritai yra.

Kas yra infliacija?

Paprasčiausias būdas suprasti kas yra infliacija, yra suvokti ją kaip kainų pokytį arba pinigų nuvertėjimą (tai reiškia vieną ir tą patį). Infliacija reiškia visuotinį kainų augimą, o defliacijų – jų mažėjimą. Ji yra matuojama atsižvelgiant į iš įvairių, reprezentatyvių prekių ir paslaugų sudarytą krepšelį bei matuojant jo kainos pokytį. Dažniausiai yra kalbama apie metinę infliaciją, tačiau daugumoje šalių yra įprasta infliaciją matuoti ir mėnesio tikslumu.

Infliacija yra nurodoma procentine išraiška, kuri pažymi bendrą kainų lygio pokyti lyginant kainų lygį vienu laikotarpiu su kitu.

Normaliomis sąlygomis veikiančioje ekonomikoje infliacija neturi itin reikšmingos įtakos. Dažniausiai jos dydis yra stabilus ir laikosi ties 2%, o visi ekonomikoje veikiantys agentai pilnai įtraukia šį dydį į savo lūkesčius ir priimamus veiksmus.

Kaip infliacija įtakoja palūkanų normą?

Infliacija yra tiesiogiai susijusi su kreditorių siūloma paskolų norma. Čia reikėtų išskirti dvi sąvokas: reali palūkanų norma ir nominali palūkanų norma.

Pastaroji yra palūkanų norma, kuri yra realiai įrašyta jūsų paskolos sutartyje. Tai yra konkrečiai numatyta norma, pagal kurią jūs turėsite kreditoriui mokėti už suteiktą paskolą. Tai – nominalus dydis, įrašytas dokumente ir nekintantis nepriklausomai nuo jokių faktorių.

Dažniausiai, esant stabiliai ir riboto dydžio palūkanų normai, nominali ir reali palūkanų normos yra praktiškai sulyginamos tarpusavyje. Nei kredito davėjai, nei jo gavėjai neatskiria šių dydžių ir nekreipia didelio dėmesio į infliaciją apskritai.

Tačiau kai kuriais atvejais nominali ir reali palūkanų normos išsiskiria. Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs gaunate paskolą ir sudarote sutartį. Paskolos palūkanų norma – 10%. Viskas kaip ir aišku – turėsite grąžinti 10% daugiau nei pasiskolinote.

O dabar įsivaizduokite, kad infliacija šalyje pakyla iki 10%. Tai reiškia, kad ir bendras kainų lygis, o tuo pačiu ir jūsų gaunamos pajamos pakyla tokiu pačiu dydžiu. Viso to rezultatas yra toks, kad realios palūkanos artės prie 0%, nors nominali palūkanų norma yra 10%. Tiesiog jūsų atlyginimui padidėjus dešimt procentų, jums bus atitinkamai lengviau grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti sutartyje numatytas palūkanas.

Kas įtakoja infliacijos lygį šalyje?

Infliacija yra įtakojama daugybės skirtingų dalykų. Ją gali įtakoti centrinis bankas, produktyvumo smukimas, prekių ir paslaugų paklausos augimas bei bendras pinigų kiekis ekonomikoje, kurį įtakoja ir paskolų išdavimas. Bet apie viską nuo pradžių.

Centrinis bankas (su tam tikromis išimtimis Europos Sąjungos šalyse) gali tiesiogiai įtakoti palūkanų normą šalyje. Nustatytamas ir keisdamas palūkanų dydį, centrinis bankas įtakoja kredito kiekį ekonomikoje. Nustačius mažesnę palūkanų normą, centrinis bankas padidina kreditų ir paskolų paklausą ekonomikoje, nes dabar žmonės gali pasiskolinti pigiau. Nustačius aukštesnę palūkanų normą – paklausa mažėja, nes žmonės nebenori mokėti brangiai už pasiskolintus pinigus.

Pačios paskolos taip pat tiesiogiai įtakoja kainų lygį šalyje. Daugiau paskolų = didesnė paklausa = didesnės kainos, jei prekių ir paslaugų pasiūla negali pavyti dėl paskolų išaugusios paklausos.

Esant didesnei konkurencijai, verslai ir kitų prekių ir paslaugų tiekėjai yra priversti kelti savo kainas, nes turimos gamybos galimybės neleidžia patenkinti susidariusio poreikio.

Todėl paskolos, o tiksliau jų išdavimo tempas ir kiekis yra tiesiogiai proporcingi infliacijai. Kuo lengvesnis priėjimas prie paskolų (čia greitos paskolos pasitarnauja ypač smarkiai), tuo didesnė paklausa ir tuo didesnio ir spartesnio kainų augimo galima tikėtis, ceteris paribus.

Infliaciją taip pat gali įtakoti ir kiti paklausą ir pasiūlą įtakojantys veiksniai (pvz. ekonominė krizė, karas, stichinės nelaimės ir pan.). Tačiau normalioje ekonomikoje, didžiausią teigiamą impulsą kainų augimui turi būtent paskolų kiekis ekonomikoje ir iš to kylantis paklausos pertkelius lyginant su prekių ir paslaugų pasiūla.

Pasidalinkite savo patirtimi

      Palikite komentarą

      Greitieji kreditai | Paskolos internetu visą parą | Visikreditai.lt