Lietuvoje greitieji kreditai, kaip ir kai kurios kitos vartojimo paskolos, vartotojui gali kelti įtarimą. Lengvai prieinamas finansavimas, viešumoje girdimos istorijos apie netinkamą skolinimo ir skolinimosi praktiką bei su tuo susijusias pasekmes gali kelti abejonių dėl tokių kreditų davėjų veiklos skaidrumo ir jų sąžiningumo.
Tačiau dažniausiai abejoti tokiomis finansavimo paslaugomis nėra pagrindo. Kiekvienas vartojimo kredito davėjas, įskaitant greitųjų kreditų bendroves, savo paslaugų teikimo sąlygas numato vartojimo kredito sutartyje (bendrųjų nuostatų dalyje), privatumo politikoje bei kituose aktualiuose dokumentuose. Tai užtikriną veiklos skaidrumą, nes kiekvienas vartotojas gali susipažinti su kredito sąlygomis.
Be to, kiekvienas Lietuvos vartojimo kredito davėjas privalo laikytis Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų bei Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių) numatytų veiklos vykdymo taisyklių. Pagrindiniai dokumentai, kurie reglamentuoja Lietuvos kreditorių veiklą yra: vartojimo kredito įstatymas ir vartojimo kredito teikimo gairės.
Vartojimo kredito įstatymas
Vartojimo kredito įstatymas yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Lietuvos vartojimo kredito davėjų veiklą. Jis apibrėžia ir nustato konkrečias sąlygas, kurias privalo išpildyti kiekvienas kreditorius išduodamas paskolą.
Konkrečiau, vartojimo kredito įstatyme nustatomi reikalavimai šioms veiklos sritims:
- informavimui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį;
- vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui;
- vartojimo kredito sutarčiai;
- vartojimo kredito reklamai;
- vartojimo kredito davėjų, tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos priežiūrai;
- tarpusavio skolinimui;
- pateikiamai standartinei informacijai apie vartojimo kreditą;
- vartojimo kredto sutarties formai ir turiniui;
- bendrai vartojimo kredito kainai.
Taip pat yra numatoma atsakomybė už vartojimo kredito įstatymo pažeidimus bei šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka.
Be to, įstatymas taip pat numato kai kurias kredito gavėjų ir davėjų teises bei pareigas. Pavyzdžiui, įstatymas apibrėžia kredito davėjo pareigą atlikti kiekvieno paraiškos teikėjo kreditinugmo vertinimą, o paskolos gavėjui numatoma teisė per 14 dienų kreditą grąžinti anksčiau nustatyto termino arba bet kuriuo sutarties metu grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą.
Priežiūros funkcijas atlieka ir atitinkamas poveikio priemones taiko Lietuvos bankas, kuris taip pat nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir vartojimo kredito davėjų.
Vartojimo kredito teikimo gairės
Lietuvoje taip pat galioja Lietuvos banko priežiūros tarnybos patvirtintos vartojimo kredito teikimo gairės. Šių gairių tikslai:
- apsaugoti vartojimo kredito gavėjus nuo netinkamai kredito davėjų atliekamo kreditingumo vertinimo ir teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo;
- apibrėžti atsakingą skolinimą ir užtikrinti atsakingojo skolinimo praktiką;
- paaiškinti vartojimo kredito teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymą;
- padėti vartojimo kredito davėjams laikytis jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Vartojimo kredito teikimo gairėse yra detaliai aprašomas teisinis jų pagrindas, apibrėžiama taikymo sritis ir subjektai. Gairėse taip pat paaiškinamas vartojimo kredito gavėjo informavimas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, kreditingumo vertinimas, taikoma palūkanų norma, netesybos ir kiti mokesčiai, vartojimo kredito sutarčių sudarymo ribojimai, sutarties nutraukimas, kredito grąžinimas anksčiau laiko, bendra vartojimo kredito kaina, teisių ir pareigų pagal vartojimo kredito sutartis perleidimas, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo operatorių veikla.
Kaip matote, vartojimo kredito teikimo gairės detalizuoja ir išaiškina, kaip praktikoje turėtų būti taikomas vartojimo kredito įstatymas bei kiti vartojimo kredito davėjų veiklą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai.
Abiem šiais dokumentais yra siekiama sumažinti neatsakingo skolinimo praktikas, užkirsti kelią neatsakingam skolinimuisi ir taip išvengti vartotojų įsiskolinimų susidarymo.
Atsakingojo skolinimo nuostatai
Lietuvos bankas taip pat yra patvirtinęs atsakingojo skolinimo nuostatus. Jie yra taikomi ir vartojimo kreditų teikimui, ir su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimui. Deklaruojamas nuostatų tikslas – apsaugoti gyventojus ir šalies ekonomiką nuo neapdairiai ir nepamatuotai prisiimtų finansinių įsipareigojimų pasekmių. Atsakingojo skolinimo nuostatai nubrėžia mokumo vertinimo ir paskolų fiziniams asmenims teikimo ribas.
Šie nuostatai numato, kad paskolos gavėjas negali suteikti paskolos asmenims, kurių bendras visų turimų įsipareigojimų mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos yra didesnės nei 40% asmens oficialiai deklaruojamų disponuojamųjų pajamų.
Juose taip pat numatoma prievolė vartojimo kredito davėjams nuodugniai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą ir mokumą, remiantis kredito gavėjo pateikta, iš naudojamų registrų ir informacinių sistemų gauta informacija bei kitais kredito davėjui prieinamais faktais.
Atsakingo skolinimo nuostatai taip pat įpareigojima kredito davėjus atitinkamai informuoti savo klientus apie su kredito ėmimu susijusias rizikas. Taip pat juose numatomos informacijos, duomenų ir dokumentų rinkimo ir saugojimo prievolės.
